2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis

“Pieninas”, “pijaninas” ar “pianinas”?

Pasitaiko taip, visiškai pasimeti ir nesi tikras, - o kaip gi rašosi žodis “pianinas”

Iš pirmo žvilgsnio paprastas žodis, tačiau ne vieną yra privertęs suklupti ten, kur niekas to daryti nesitikėjo.
Taigi, kaip taisyklingai naudoti “pianinas” sąvoką konstruojant sudėtingas žodžių kombinacijas į nuostabų tekstą?

Kaip rašyti žodį: “pianinas” ar “pijaninas”

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikia tokį paaiškinimą:

“Rašome be j – pianinasPriebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, kurių viena yra i, nors priebalsis čia tariamas”.
                                                                                 
Algimanto Urbanavičiaus svetainėje pateikiami keli paaiškinimas, kodėl kartais kyla minčių rašyti “j” ten, kur jos rašyti nederėtų.


Pagal tarties reikalavimus priebalsis j daugelyje tarptautinių žodžių tariamas, bet nerašomas. Kaip ir asimiliacijos atveju, skiriasi šių žodžių tartis ir rašyba: antikvariatas, čempionas, meridianas, pianinas, pacientas, patriotas, variants.”

“j tariant įterptinas į tuos tarptautinius žodžius, kur jis nerašomas, bet kur balsiai ia, ie, io, iu priklauso skirtingiems skiemenims (kalbininkai tai nustato iš pirminio šaltinio kalbos) ir ičia nėra minkštumo ženklas. Rašoma pianinas, serialas, biliardas, makiažas.” 


Tiesa, kam kyla abejonių dėl žodžio šaknies, nesusimaišykite, šis klavišinis muzikos instrumentas ne “pieninas”, o “pianinas”